Kriptovaliutų anonimiškumas I dalis. Esami protokolai ir Zerocoinas
Viena didžiausių kriptovaliutų vilionių yra jų sugebėjimas išvengti aptikimo, kurį gali atlikti vyriausybinės agentūros ar kiti smalsieji žvilgsniai. Kilus Snowdeno skandalui, interneto saugumo paklausa labai išaugo. Esamos privatumo priemonės Bitcoin turi būti įvertinta, kad būtų padaryta išvada, ar jis pats yra anonimas. Taip pat reikia ištirti idealią hipotetinę anonimiškumo kriptovaliutą kartu su dabartiniais bandymais. Kriptonotas, jo apribojimai ir įgyvendinamos strategijos labai įtakoja bendrą anoniminių kriptovaliutų pajėgumą. Jei pavyks sukurti visiškai anoniminę kriptovaliutą, ji sužinos naują aušrą tiek internetiniams sandoriams, tiek laisvei nuo vyriausybių nustatytų apribojimų..
„Bitcoin“ yra decentralizuotas įrankis, leidžiantis beveik akimirksniu kurti ir siųsti lėšas bet kokiu atstumu. Tačiau lėšos yra dokumentuojamos viešojoje knygoje, vadinamoje „blockchain“. Bet kurio sandorio istorija yra viešai prieinama, užtikrinant minimalų privatumą. Įprastas „Bitcoin“ protokolas tai išsprendžia naudodamas viešuosius raktus kaip identifikatorius, ilgus ir sudėtingus pavadinimus, paslėpdamas asmenines tapatybes. „Bitcoin“ klientai taip pat sukuria daug viešų raktų, kurie padeda susieti vieną adresą su asmeniu. Tačiau šių drobulių nepakanka, kad lėšas siunčiančio asmens tapatybė būtų slepiama nuo bet kurio atsidavusio medžiotojo. „Bitcoin“ skalbyklos yra įprastas sprendimas, paslaugos, kurios sujungia operacijas, kad užgožtų operacijų istoriją.
Esami protokolai anoniminiu kriptovaliuta
Šiuo metu „Bitcoin“ gali būti labai pritaikytas anonimiškumui. „CoinJoin“ ir „CoinSwap“ yra du galingi mechanizmai tai padaryti.
„CoinJoin“ įklijuoja kelias operacijas, kad supainiotų kiekvienos operacijos tapatybę. Kiekvienas „Bitcoin“ mainas yra susietas su išvesties atpažinimo ženklu ženklu. Sandoris negalioja, jei bendra produkcija yra mažesnė arba lygi įvesties vertei, o mokesčius už sandorius surenka kalnakasiai. Ši sistema naudojama ginant Bitcoin nuo klastotės. „CoinJoin“ sunku gerai įgyvendinti, nes bandoma išvesties reikšmes padaryti kuo nuoseklesnes, kad būtų išvengta jų sugrupavimo į įvesties reikšmes. Gautų rezultatų negalima išleisti tą pačią akimirką, nes tai identifikuoja juos kaip vieną grupę. Prisijungime turi dalyvauti dvi skirtingos šalys, ir nė viena iš jų negali būti centralizuota serverių sistema, kuriai gali būti pakenkta. „CoinJoin“ šiuo metu nėra iš tikrųjų sėkmingai įgyvendinta, tačiau „DarkWallet“ ketina visiškai išnaudoti savo potencialą.
„CoinSwap“ maišo operacijas be centrinio serverio, net per atskiras blokines grandines. Rezultatas yra panašus į „CoinJoin“. Panašu, kad du vartotojai asmeniškai pasikeitė asmeniniais raktais, tačiau „blockchain“ nemato judančių monetų, ji gali nustatyti operaciją tik kaip anomaliją. Jei beveik nė vienas vartotojas nenaudoja šios sistemos, jų operacijas galima sukeisti vien tuo remiantis. Šiuo metu nėra jokių įrankių, kurie tai įgyvendintų.
Kriptovaliutos, turinčios visišką anonimiškumą, potencialas
Nulinių žinių įrodymai gali suteikti visiškai neįmanoma atsekti lėšų, įskaitant jų kilmę ir paskirties vietą. „Bitcoin“ operacijos iš esmės skelbia blokus, kurie susieja senus rezultatus su naujais. Vietoj to, jei žinių nėra, kalnakasiai juos paskelbtų galiojančių sandorių rinkinyje. Šios operacijos susieja seną kiekvieno išvesties rinkinį su kiekvieno naujo išvesties rinkiniu. Tai gali būti dar labiau paskatinta gavėją pasirinkti paskirties adresus ir paskirstyti kiekvieną atskirai tarp skirtingų kalnakasių, tik kasėjas, turintis bloką, ir gavėjas žinotų, kur eina lėšos. Visų lėšų vertė vis tiek būtų matoma ir jas būtų galima stebėti lyginant atimtas ir pridėtas sumas tarp sąskaitų. Vaistas nuo to žinomas kaip homomorfiškai užšifruotos vertės. Tai leistų sujungti kelias paslaugas, neatskleidžiant kiekvienos paslaugos duomenų, šiuo atveju paslaugos yra piniginė ir „blockchain“.
Norėdamas atlikti nulinių žinių skaičiavimą, protokolo kūrėjas turėtų slaptų duomenų, kurie suteiktų jiems galimybę suformuluoti melagingus įrodymus. Šie melagingi įrodymai leidžia kūrėjui kurti lėšas savo nuožiūra, bet jo neaptikti. Be šio milžiniško silpnumo, reikalingų skaičiavimų kol kas neįmanoma atlikti. Protokole taip pat įžvelgiami patikimo akumuliatoriaus trūkumai, tyrimų trūkumas šioje srityje ir nesugebėjimas aptikti ekonomikos žlugimo dėl neaiškumo, kol ekonomika nebus išgelbėta..
„Zerocoin“ anonimiškumo potencialas „Bitcoin“
Zerocoinas bandė nulines žinias ir tai sukėlė kraštutinius apribojimus. Tai buvo išplėtota į efektyvesnį protokolą, leidžiantį tiesiogiai mokėti už paslėptas vertes, žinomus kaip „Zerocash“. „Zerocoin“ ir „Zerocash“ veikia „Bitcoin“ tinkle kaip esamo protokolo plėtinių ir apribojimų serija. „Zerocoins“ išleidimui nereikia jokio centralizuoto monetų leidėjo. Net jei pažeista daugybė mazgų, „Zerocash“ protokolas vis tiek galės veikti, nes jį galima plačiai paskirstyti tarp „Bitcoin“ vartotojų, nereikalaujant trečiųjų šalių programų ar papildomos programinės įrangos. Tiesioginiai tarpusavio sandoriai taip pat suteikia papildomą saugumą. Vartotojai viešai įrašytus „Bitcoins“ paverčia anoniminiais „Zerocoins“, kurie gali būti išsiųsti kitiems „Zerocoin“ vartotojams, juos taip pat galima konvertuoti atgal į „Bitcoins“, nors tai nėra būtina, nes „Zerocoins“ gali būti naudojami bet kokiai operacijai. Pagrindiniai „Zerocoin“ trūkumai yra tai, kad kiekviena moneta turi turėti tą pačią vertę, negalima leisti scenarijų, o norint atlikti specialias optimizacijas, reikėjo daug darbo. Iš pradžių projektas buvo „Bitcoin“ protokolo pratęsimas, leidęs vartotojams maišyti savo monetas.
Būsimose dalyse – Bizantijos ciklas, „DarkWallet“, bus aptartos visiško anonimiškumo alternatyvos.